Menu Close

Prevencinės paslaugos Panevėžyje

www.metodiniscentras.lt

Panevėžio miesto savivaldybė

Socialinių paslaugų žemėlapis

Prevencinių socialinių paslaugų tikslas – padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei
išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui
(šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti
socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti didinti socialinę įtrauktį.
Pagrindiniai teisės aktai, kurie reglamentuoja Prevencines socialines paslaugas – Socialinių
paslaugų įstatymas, Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų
katalogo patvirtinimo“, Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas,
patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d.
įsakymu Nr. A1-776 „Dėl Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“.
Siekiant nuoseklaus prevencinių socialinių paslaugų organizavimo, rekomenduotina
socialinių paslaugų įstaigose paskirti darbuotoją (-us), kuris (kurie) būtų atsakingas (-i) už
prevencinių socialinių paslaugų koordinavimą savivaldybėje.
Išskiriamos šios prevencinės socialinės paslaugos:


Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieška
Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieška skirta “surasti” asmenis, kuriems socialinės
paslaugos galimai padėtų įveikti jiems kylančius sunkumus. Asmenų tikslinė grupė gali būti labai
plati ir įvairi: tiek senyvo amžiaus asmenys, neįgalūs asmenys, benamiai, tiek šeimos auginančios
įvairaus amžiaus vaikus ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi asmenys, susidūrę su įvairiais
sunkumais gyvenime, krizinėmis situacijomis, žino, drįsta, geba kreiptis dėl galimybės gauti
socialines paslaugas, labai svarbu ir reikalinga, kad specialistai, išmanantys socialinių paslaugų
lauką, analziuotų potencialias/galimas rizikas, mokėtų užmegzti ryšį su asmeniu (-imis), jį (juos)
palaikyti bei suprantamai paaiškintų apie galimas gauti socialines paslaugas. Organizuojant šią
prevencinę socialinę paslaugą orientuojamasi į visuomenės informavimą, siekiant suteikti žinių apie
galimas socialines paslaugas, mažinti diskriminacines nuostatas potencialių socialinių paslaugų
gavėjų atžvilgiu, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų
paieška turėtų tapti kiekvienos socialinių paslaugų įstaigos viena iš veiklos krypčių. Tai galėtų
atsispindėti įstaigų metiniuose veiklos planuose ar kituose strateginiuose planavimo dokumentuose.
Socialinių paslaugų kataloge įvardijamas platus ratas šią paslaugą teikiančių specialistų – socialiniai
darbuotojai, psichologai, su jaunimu dirbantys specialistai, priklausomybių konsultantai, užimtumo,
sielovados darbuotojai ir kiti specialistai. Atsižvelgiant į tai, kurioje srityje specialistas dirba,
specializuojasi, atitinkamai pagal tikslinę asmenų grupę galėtų vykdyti potencialių socialinių
paslaugų gavėjų paiešką. Paslauga nėra ribota pagal savo teikimo vietą, paslaugą galima teikti tiek
asmens (šeimos) namuose, tiek įstaigose, organizacijose, tiek viešosiose erdvėse, viešuose
renginiuose ir kt. Paslauga teikiama bendradarbiaujant su įvairiomis socialinio darbo įgyvendinimo
srityse veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, vietos bendruomene, kitais suinteresuotais
asmenimis, įstaigomis.
Paslauga susideda iš:

– konkrečios teritorijos ir (ar) tikslinės grupės asmenų stebėjimo ir situacijos vertinimo;
– veiklų ir veiksmų, siekiant užmegzti ryšius su pasirinktos tikslinės grupės asmeniu;
– veiklų ir veiksmų, siekiant palaikyti ryšį ir stiprinti santykius;
– pasiūlymo asmeniui kreiptis pagalbos, siekiant spręsti jo patiriamus sunkumus.
Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos organizavimo savivaldybėje
žingsniai:
– išanalizuoti ir įvertinti šiuo metu savivaldybėje teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą,
eiles dėl paslaugų gavimo ir pan. Taip pat galimos gyventojų apklausos, dėl kokių paslaugų,
jų manymu, reikėtų numatyti potencialių socialinių paslaugų paiešką (pvz. vienoje
savivaldybėje gali būti aktualesnis pagyvenusių žmonių priežiūros namuose klausimas,
kitose – neįgalius vaikus auginančių tėvų ribotų aktyvaus dalyvavimo visuomenėje, darbo
rinkoje galimybių klausimas). Šiuo atveju gali būti organizuojamas prevencinis lankymasis
potencialų socialinių paslaugų gavėjų namuose, kvietimas į tikslinius prevencinius
susitikimus ir pan. Taip pat galima vertinti savivaldybės demografinę situaciją ir jos
koreliaciją su teikiamomis socialinėmis paslaugomis, socialinių paslaugų gavėjų skaičiumi,
pvz. savivaldybės gyventojai sparčiai sensta, o socialinėmis paslaugomis naudojasi palyginti
nedidelė senyvo amžiaus asmenų dalis;
– numatyti/atrinkti galimus šios paslaugų teikėjus;
– paslaugos teikimas (galimi keli paslaugos organizavimo variantai: savivaldybė gali atrinkti
teikėją ir pasirašyti sutartį; gali pavesti šią funkciją jau esamam teikėjui; pirkti paslaugą tik
esant poreikiui (teikėjai gali keistis) ir kt.);
– teikiamų paslaugų monitoringas, identifikuotų tolimesnių (bendrųjų ar specialiųjų) paslaugų
poreikio tenkinimo proceso organizavimas.
Pavyzdys. Periodinis seniūnijos teritorijoje gyvenančių 75+ amžiaus asmenų aplankymas,
pasidomėjimas, kaip sekasi patiems savarankiškai tvarkytis buityje, apsirūpinant maistu, vaistais ar
malkomis, ar nereikia pavėžėjimo ar higienos paslaugų. Iš gydymo įstaigų išleidžiamų asmenų
(senolių, neįgalių asmenų, gimdyvių ar kt.) ar iš įkalinimo įstaigų išleidžiamų asmenų
informavimas apie galimybę gauti socialines paslaugas (supažindinant su socialinių paslaugų
turiniu, teikimo vieta, socialinių paslaugų įstaigos kontaktais, kreipimosi tvarka ir pan.).
Kompleksinės paslaugos šeimai
Kompleksinės paslaugos šeimai – tai rinkinys paslaugų, skirtų asmens (šeimos), patyrusio
(-ios) sunkumų, gebėjimams savarankiškai spręsti iškilusias problemas stiprinti, siekiant ateityje
išvengti galimų didesnių socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos.
Kompleksinės paslaugos šeimai susideda iš individualaus ir grupinio pobūdžio paslaugų, kurias gali
teikti pagal kompetenciją įvairūs specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, mediatoriai,
užimtumo specialistai, jaunimo darbuotojai ir kt. Kompleksinės paslaugos šeimai, atsižvelgiant į
savivaldybės teritorijos ypatumus, bendruomenės poreikius, gali būti teikiamos socialinių paslaugų
įstaigose, o tam tikrais atvejais asmens (šeimos) namuose, bendruomenės centruose ir kt.
Rekomenduojama asmeniui (šeimai) teikti paslaugų rinkinį, susidedantį bent iš dviejų sudėtinių
kompleksinių paslaugų šeimai. Kompleksines paslaugas šeimai vieno langelio principu organizuoja
o prireikus ir teikia bendruomeniniai šeimos namai.

* Daugiau informacijos apie kompleksinių paslaugų šeimai organizavimą bei teikimą bus pateikta
Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro rengiamame leidinyje.
Darbas su bendruomene
Darbu su bendruomene siekiama puoselėti ir stiprinti vietos žmonių, bendruomenės
gebėjimus, mokėjimą ir motyvaciją spręsti bendruomenėje esančias situacijas, problemas, taip pat
veikti prevenciškai, siekiant bendruomenės narių socialinės gerovės. Darbas su bendruomene apima
įvairiapusę pagalbą vietos žmonėms (asmenims, šeimoms, kaimynams, žmonių grupėms ir pan.),
siekiant teigiamų pokyčių ir įsitraukiant visai bendruomenei, siekiama atpažinti gyventojų stiprybes
ir juos įgalinti per bendruomenės telkimą.
Darbą su bendruomene pagal kompetenciją gali vykdyti įvairūs specialistai – įvairių
įstaigų, organizacijų (socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos, krašto
apsaugos ir kt.) socialiniai darbuotojai, psichologai, užimtumo ir kiti specialistai.
Paslauga teikiama bendradarbiaujant su bendruomenėmis, seniūnijomis, seniūnaitijomis ir
įvairiomis socialinio darbo įgyvendinimo srityse veikiančiomis institucijomis, įstaigomis,
organizacijomis, kurios turi artimesnį ryšį su gyventojais, geriau atpažįsta bendruomenės turimus
resursus, bendruomenėje kylančius iššūkius.
Paslauga apima šiuos elementus:
– bendruomenės situacijos (ryšių, gebėjimų ir išteklių) stebėseną ir grįžtamojo ryšio
organizavimą;
– ryšių tarp įvairių asmenų grupių stiprinimą ir šių grupių telkimą;
– asmenų gebėjimo veikti savarankiškai ir iniciatyvų stiprinimą;
– viešųjų erdvių, reikalingų bendruomenei, paiešką ir jų prieinamumo organizavimą;
– telkiančių ir įgalinančių bendruomeninių veiklų inicijavimą ir palaikymą;
– bendruomeniniam veikimui būtinų gebėjimų stiprinimą (iniciatyva, bendravimas ir
bendradarbiavimas, planavimas);
– socialiai pažeidžiamų grupių identifikavimą ir jų ryšio su bendruomene stiprinimą.
Darbo su bendruomene paslaugos organizavimo savivaldybėje žingsniai:
– išanalizuoti ir įvertinti šių paslaugų poreikį (pvz. didelis pabėgėlių, imigrantų skaičius
savivaldybėje, dažni diskriminacijos atvejai ir pan.; vaikų globos namų arba neįgaliųjų
globos įstaigos reorganizavimas, šių asmenų apgyvendinimas naujose vietos bendruomenėse
ir su tuo susijusios neigiamos bendruomenės reakcijos ir pan.);
– numatyti/atrinkti galimus šios paslaugų teikėjus;
– paslaugos teikimas (galimi keli paslaugos organizavimo variantai: savivaldybė gali atrinkti
teikėją ir pasirašyti sutartį; gali pavesti šią funkciją jau esamam teikėjui; pirkti paslaugą tik
esant poreikiui (teikėjai gali keistis) ir kt.);
– teikiamų paslaugų monitoringas, identifikuotų tolimesnių (bendrųjų ar specialiųjų) paslaugų
poreikio tenkinimo proceso organizavimas.
Pavyzdys. Darbas su bendruomenės gyventojais, planuojant toje gyvenamojoje vietovėje
apgyvendinti pabėgėlius iš kitų šalių arba asmenis išėjusius iš įkalinimo įstaigų, taip pat planuojant
įkurti savarankiško gyvenimo namus neįgaliesiems ir pan. atvejai, siekiant kad bendruomenės

nariai geriau suprastų planuojamų pokyčių tikslą, susipažintų su turiniu, būtų išklausyti gyventojų
poreikiai, jų nerimas ir pan.
Šeimos konferencija
Šeimos konferencija – tai galimybė problemas, susijusias su vaiko gerove, išspręsti šeimos
rate. Šeimos konferencijos pagrindinę dalį sudaro šeimos susirinkimas, vadinamas konferencija,
kuriame gali dalyvauti ne tik artimieji – tėvai, broliai, seserys ar seneliai, bet ir tolimesni
giminaičiai ar net giminystės ryšiais nesusiję, tačiau emocinius ryšius su vaiku užmezgę asmenys.
Šeimos konferencijos narių sudėtį pasirenka vaikas ir jo tėvai ar globėjai. Susirinkimą organizuoti,
vaiko iškilusias problemas aiškiai įvardinti bei šeimai konferenciją įgyvendinti padeda šeimos
konferencijos koordinatorius. Šeimos konferencijos koordinatorius – tai nepriklausomas asmuo,
nepažįstantis šeimos ir nežinantis jos istorijos, jo pareiga padėti šeimai pasiruošti ir pravesti šeimos
konferenciją. Koordinatorius nepriima jokių sprendimų už šeimą.
Šeimos konferencijos procesas susideda iš trijų dalių: planavimo, kuris gali trukti iki
aštuonių savaičių, Šeimos susirinkimo ar mokymuose vadinamos Šeimos tarybos, kuri gali užtrukti
nuo 15 minučių, o kartais užsitęsti net iki 8 valandų, bei stebėjimo, trunkančio iki šešių mėnesių.
Koordinatoriaus tikslas – suburti ir paruošti šeimos narius bandyti patiems Šeimos taryboje sudaryti
planą, skirti atsakingus asmenis už užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą, kurie padėtų išspręsti paties
vaiko iškeltas problemas. Šia paslauga gali naudotis šeimos, kurioms dar netaikoma atvejo vadyba,
bet šeimos nariai vieni neranda atsakymų į vaikui iškilusius klausimus.
Inicijuoti šeimos konferenciją gali vaiko gerovei neabejingi asmenys: mokytojai,
ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo pedagogai, socialiniai pedagogai, psichologai, gydytojai,
atvejo vadybininkai, šeimos socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai, policijos,
probacijos pareigūnai.
Savivaldybė turi išanalizuoti šeimos konferencijos paslaugos poreikį ir organizuoti
paslaugos teikimą (savivaldybė gali atrinkti paslaugos teikėją ir pasirašyti sutartį; pirkti paslaugą tik
esant poreikiui (teikėjai gali keistis) ir kt.) bei vykdyti monitoringą.
Pavyzdys. Šeimoje sunkumų dėl agresyvaus elgesio turintis vaikas susiduria su sunkumais
mokykloje: patiria patyčias, sunkiai sutaria su mokytojais, todėl socialinis pedagogas gali kreiptis į
šeimą bei pasiūlyti šeimos konferencijos paslaugą.

Atvirasis darbas su jaunimu
Atvirasis darbas su jaunimu – tai tokia darbo su jaunimu forma, kuria siekiama visiems
jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, suteikti galimybes saugiai leisti
laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui – padedant kompetentingiems
jaunimo darbuotojams, spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus. Atvirasis darbas su
jaunimu savitas tuo, kad dalyvavimas siūlomose veiklose nėra privalomas: norintis dalyvauti jaunas
žmogus neprivalo įsipareigoti lankytis nuolat ir nustatytu laiku užsiimti tam tikra veikla – jaunas
žmogus pats sprendžia, kaip praleisti savo laiką. Atvirojo darbo su jaunimu darbo laukas:
prasmingos veiklos sudarymas ir saugaus laisvalaikio saviraiškos erdvės nerandantiems jauniems
žmonėms palengvinimas, jaunimo integracija į suaugusiųjų visuomenę per socializaciją, laisvalaikio

5

ir užimtumo organizavimas, ankstyvas problemos atpažinimas ir prevencija, įgalinimas, padedant
jaunuoliams atrasti savo ir savo bendraamžių stiprybes ir gebėjimus ir juos pozityviai taikyti.
Atvirasis darbas yra skirtas jaunuoliams, kurie:
 ieško saugios aplinkos, naujų buvimo kartu formų;
 turi laisvo laiko, tačiau nežino, kaip ir kur jį turiningai praleisti.
Ypatingas dėmesys skiriamas tiems jauniems žmonėms, kurie:
 patiria iššūkių socializacijos procese;
 patiria užimtumo iššūkių ir ieško savirealizacijos galimybių;
 patiria iššūkių formuojant sveikus gyvenimo įpročius ir sprendžiant kasdienius klausimus;
 linkę nusikalsti, vartoja alkoholį bei kitas svaiginamąsias medžiagas.
Ši paslauga organizuojama atviruosiuose jaunimo centruose ir (ar) atvirose jaunimo erdvėse,
paslaugą teikia su jaunimu dirbantys specialistai arba Jaunimo reikalų agentūros sertifikuoti
jaunimo darbuotojai. Labai svarbu suteikti erdvę ir siūlyti galimybes jaunuoliui dalyvauti ir veikti,
vadovautis konsultuojančia laikysena, esant poreikiui, nukreipti jauną žmogų į kompetentingas
įstaigas ar institucijas. Teikiant šią paslaugą svarbu dėmesį skirti bendradarbiavimui su kitomis
įstaigomis, dirbančiomis su jaunimu, esančiomis toje pačioje teritorijoje, ir jauno žmogaus aplinka
(šeima, draugais ir mokykla).
Atvirojo darbo su jaunimu paslaugos organizavimo savivaldybėje žingsniai:
– išanalizuoti ir įvertinti šiuo metu savivaldybėje jaunimui teikiamų paslaugų infrastruktūrą,
jos išvystymo lygį, teikiamų paslaugų prieinamumą (pvz. savivaldybėje nėra atviro jaunimo
centrų, jaunimo erdvių ir pan.);
– numatyti/atrinkti galimus šios paslaugų teikėjus;
– paslaugos teikimas (galimi keli paslaugos organizavimo variantai: savivaldybė gali atrinkti
teikėją ir pasirašyti sutartį; gali pavesti šią funkciją jau esamam teikėjui; pirkti paslaugą tik
esant poreikiui (teikėjai gali keistis) ir kt.);
– teikiamų paslaugų monitoringas, identifikuotų tolimesnių (bendrųjų ar specialiųjų) paslaugų
poreikio tenkinimo proceso organizavimas.
Pavyzdys. Atviruosiuose jaunimo centruose, atvirose jaunimo erdvėse suteikiama galimybė
jauniems žmonėms tiesiog būti, kalbėtis, atsigerti arbatos, taip pat pvz., žaisti stalo žaidimus,
organizuoti teminius pokalbius (su įdomiu pašnekovu), organizuoti žygius, žiūrėti filmus, sportuoti
ir kt. Visų šių veiklų metu jaunimo darbuotojai vykdo ryšio su jaunais žmonėmis kūrimo, jų poreikių
išgryninimo veiklas, kuriomis remiantis tolimesnėje eigoje yra parenkamos atitinkamos
ugdomosios, prevencinės ir intervencinės priemonės, kuriomis siekiama padėti jaunam žmogui
spręsti jo asmeninius iššūkius, socializuotis ir realizuoti save kaip aktyvų visuomenės narį.
Mobilusis darbas su jaunimu
Mobilusis darbas su jaunimu yra orientuotas į jauną žmogų, jo poreikius, lūkesčius, į jauno
žmogaus ugdymą, kai nėra kitų pasiūlymų ugdymuisi arba jauni žmonės „nepasiduoda“ jokiems
kitiems siūlymams. Mobilusis darbas su jaunimu atsiranda ten, kur nepasiekia kitos darbo su
jaunimu formos (pvz. savivaldybėje nėra atviro jaunimo centrų, jaunimo erdvių ir pan.) Važiuojama
pas jaunus žmones, kurie turi mažiau galimybių dėl savo gyvenamosios vietos, dėl to, kad jiems
trūksta motyvacijos patiems ieškoti jų poreikius atitinkančios veiklos, o kartais jie net nežino, ko

6

būtų galima ieškoti. Svarbu pabrėžti mobiliųjų paslaugų lankstumą, efektyvumą, finansinį ir
ugdomąjį aspektą. Svarbu vykdyti mobilų darbą su jaunimu tose seniūnijose, kuriose trūksta darbo
su jaunimu paslaugų.
Mobilųjį darbą su jaunimu vykdo darbuotojų komanda, kurioje dirba ne mažiau kaip 2
darbuotojai. Bent vienas darbuotojas, vykdantis mobilųjį darbą su jaunimu, privalo turėti socialinio
darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos arba edukologijos išsilavinimą arba jaunimo
darbuotojo sertifikatą.
Mobiliojo darbo su jaunimu paslaugos organizavimo savivaldybėje žingsniai:
– išanalizuoti ir įvertinti šiuo metu savivaldybėje jaunimui teikiamų paslaugų infrastruktūrą,
jos išvystymo lygį, teikiamų paslaugų prieinamumą (pvz. kuriose seniūnijose, gyvenvietėse
yra didelė jaunų žmonių koncentracija, bet nėra jokių paslaugų);
– numatyti/atrinkti galimus šios paslaugų teikėjus;
– paslaugos teikimas (galimi keli paslaugos organizavimo variantai: savivaldybė gali atrinkti
teikėją ir pasirašyti sutartį; gali pavesti šią funkciją jau esamam teikėjui; pirkti paslaugą tik
esant poreikiui (teikėjai gali keistis) ir kt.);
– teikiamų paslaugų monitoringas, identifikuotų tolimesnių (bendrųjų ar specialiųjų) paslaugų
poreikio tenkinimo proceso organizavimas.

 

 

Skip to content